Prieš kelias dienas publikavome straipsnį „Konsultacinių punktų poreikis Lenkijoje“, kuriame apie kaimyninėje šalyje jau 20 metų veikiančius Priklausomybių ligų konsultacinius punktus pasakoja psichologė Katažina Lukovska (Katarzyna Łukowska), Lenkijos Alkoholio problemų sprendimo agentūros (PARPA) direktoriaus pavaduotoja.

Žurnalistės Aneta Zdunek interviu pasirodė leidinyje „Swiat Problemow„. Šiandien skelbiame jo tęsinį.

[Neseniai vykusiame posėdyje priklausomybių punktų veiklos tema Lenkijos Seime] buvo išsakyta pastaba, kad punktuose dirbančių žmonių paruošimo standartai taip pat nėra formaliai apibrėžti. Ar jūs turite informaciją apie tai, kas teikia pagalbą punktuose, iš ko ta pagalba susideda?

Taip, tokius apklausos duomenis turime. Didžiausia profesine grupe, dirbančia konsultaciniuose punktuose, yra psichologai bei priklausomybių gydymo specializacijos. 2015 metais jų punktuose dirbo 1005. Toliau seka priklausomybių psichoterapijos specialistai, kiek daugiau nei 900 asmenų. Po jų – priklausomybių terapijos instruktoriai, socialiniai darbuotojai, pedagogai. Taigi galime padaryti išvadą, kad dauguma darbuotojų – asmenys, turintys kompetencijas teikti psichologinę pagalbą (plačiąja prasme) įvairiose krizinėse situacijose.

Savo ruožtu PARPA jau daugelį metų savo rekomendacijose konkrečiai apibrėžia, kokios yra konsultacinio punkto užduotys. Tai – kokybiško kontakto, sudarančio prielaidas teikti pagalbą, užmezgimas; poreikių supratimas; patariamasis pasisakymas; šeimos poreikių atpažinimas (tame tarpe, nustatymas, ar šeimoje nėra prievartos). Atpažinimas taip pat reiškia, kad šalia konsultacinio punkto yra ir kitos galinčios padėti institucijos.

Aiškindamasis poreikius, punkte budintis asmuo turi suprasti, kad išgirdęs apie skurdą privalo nukreipti šeimą į atitinkamą socialinės pagalbos instituciją; susidūrus su situacija, kai priklausomas asmuo apsunkina šeimos gyvenimą gali tekti inicijuoti priverstinį gydymą nuo priklausomybės [Lenkijoje dėl to sprendžia gminos komisija – red. past.]. Ir iniciatorius gali būti konsultacinis punktas, tai neprivalo būti priklausomo asmens žmona, kuriai vyras daro kliūtis. O į gminos komisiją gali kreiptis bet kuris asmuo, kuris žino šeimos padėtį ir įstatymo nuostatas. Taigi, ir psichologas ar kitas specialistas iš konsultacinio punkto.

Reikia pažymėti, kad konsultaciniai punktai pataria įvairias problemas turintiems asmenims. Juose dirba arti 500 teisininkų. Konsultacinių punktų išnykimas reikštų ir nemokamos teisinės pagalbos kai kuriose vietovėse pabaigą, o ji yra svarbi situacijose, kai šeimose smurtaujama, kai yra problemos dėl alimentų, mokyklos lankymo ir ugdymo.

Dar turėčiau pridėti, kad punktuose dirbant įvairių profesijų atstovams, tai yra taip pat proga saugiose aplinkybėse susitikti su institucijos, iš kurios tikimasi pagalbos, atstovais. Pavyzdžiui, kartais su policininku lengviau pasikalbėti punkte, nei komendantūroje.

Aišku, ir tarp įvairių priklausomybės gydymo įstaigų yra prastesnių, netinkamai teikiančių paslaugas, su neidealiai paruoštais specialistais, bet tai nereiškia, kad reikia uždaryti visas priklausomybių gydymo įstaigas.

Tikra tiesa. Analogiškai galima pasakyti, kad jei dalis gminų parengtų alkoholio sukeltų problemų profilaktikos ir sprendimų programų yra netobulos, teisiškai netikslios ar net visai prastos, tai nereiškia, kad iš visų savivaldos institucijų – visų gminų – reikia atimti tokių programų rengimo teisę. Konsultacinių punktų atveju reikia iš perspektyvos pamatyti juos pagalbos vietose teikimo žemėlapyje, kalbėti ir apie privalumus bei naudą, o ne tik apie trūkumus.

Dar vienas svarbus dalykas – negalima spręsti apie konsultacinius punktus be pačių gminų atstovų dalyvavimo. Į posėdį, apie kurį kalbame, nebuvo pakviestas nei vienas žemesnio lygio savivaldybių atstovas. Aš nedrįsčiau spręsti apie vietinės politikos alkoholio atžvilgiu niuansus vien iš „centro pozicijų“, nepasikonsultavusi su žmonėmis „vietose“. Pavyzdžiui, mūsų agentūroje yra ekspertų grupė alkoholio sukeltų problemų profilaktikos ir sprendimų programų klausimais, ir kai koks pokytis ar projektas liečia gminas, stengiamės pirmiausia su gminų atstovais ir kalbėtis.

Psichologė Katažina Lukovska dirba Lenkijos Priklausomybių problemų sprendimo agentūroje PARPA.

Psichologė Katažina Lukovska dirba Lenkijos Alkoholio problemų sprendimo agentūroje PARPA jau ne vienerius metus.

Norėčiau dar sugrįžti prie svarbiausio išsakyto argumento, kad pagrindinės „kamščio mokesčio“ lėšos atitenka konsultaciniams punktams, o ne psichoterapeutams profesionalams. Ar likvidavus punktus priklausomybių gydymas gautų daugiau pinigų?

Tokios išvados išburti negaliu, nes nėra aišku, ką kiekviena konkreti gmina su pinigais darytų. Be to, yra klausimas: ar dabartinė priklausomybių gydymo sistema, turinti apibrėžtą darbuotojų ir darbo valandų skaičių, yra pasirengusi priimti ir ekonomiškai išleisti visą naują lėšų bangą. Manau, kad tai nerealu.

Tiesa, kad iš gminų punktai gauna 38 mln. [zlotų], o gydymo įstaigos – 28 mln. Tačiau tai nėra vien atlyginimai už konsultavimą, bet ir punktų administravimas, organizavimas, išlaikymais. Įprastai už tai gminos gydymo įstaigoms nemoka, dažniausiai finansuoja gydymo programas, mokymus darbuotojams. Nėra taip, kad punktai [Lenkijoje] gauna lėšas tik už patarimų dalinimą. Kita vertus, didesnė gminų parama ir gydymo įstaigoms taip pat yra pageidautina.

Skaitant skirtingų konsultacinių punktų skelbimus internete, galima pastebėti, kad jų aprašymai yra skirtingai suformuluoti. Ar neturėtų būti standartinio punkto aprašymo? Kokią informaciją apie paslaugas turėtų gauti interesantas?

Pasitaiko, kad žmonės, naudodami terminus, ne iki galo supranta, ką jie reiškia. Pavyzdžiui, „psichoterapija“ – tai darbas su giliais sutrikimais, ir čia jau kalbame apie asmenybės pasikeitimus. Todėl tam, kad užsiimti psichoterapija, reikia turėti tinkamas kompetencijas. Aš rekomenduočiau, kad aprašant konsultacinio punkto teikiamas paslaugas, būtų pridėtas žodynėlis – ką viena ar kita paslauga reiškia, kokia yra jos apimti. Aiškiai pabrėžiant, kad punktas gydymo paslaugų neteikia.

Dažniausiai punktai taip ir rašo – teikiamos konsultacijos, psichologinė parama, psichologinė pagalba. Tai „minkšti“ apibrėžimai, tačiau verta potencialiems klientams paaiškinti, kas po jais slepiasi.

Kokybiškas paslaugų aprašymas būtinai turėtų pabrėžti tą aplinkybę, kad pagalba teikiama nemokamai, nepriklausomai nuo to, ar asmuo draustas, ar ne. Šiandien psichologinių paslaugų ir konsultavimo rinka yra tokia komercializuota, kad tokia informacija yra privaloma. Aišku, turi būti aiškiai įvardintos punkto darbo dienos ir valandos, o taip pat adresas, telefonas, el. pašto adresas. Rekomenduojame, kad bent kartą per savaitę punktas dirbtų po darbo valandų, vakare.

Kuo konkrečiau, pilniau aprašysime tai, ką iš tikrųjų siūlo konsultacinis punktas, tuo į jį ateinantis ar ateinanti geriau supras, ko galima tikėtis ir ką gauti.

Dėkoju už pokalbį.

Vertimas (pranešimas spaudai) paskelbtas kaip Kauno m. savivaldybės „Iniciatyvų Kaunui“ programos Socialinių paslaugų plėtros srities projekto „Naujų pagalbos metodų diegimas Priklausomybių konsultacijų punkto veikloje“ dalis.

Žymos:, ,