Specialiame interviu apie priklausomybės sukeliamų problemų konsultacinius punktus kaimyninėje šalyje su psichologe Katažina Lukovska (Katarzyna Łukowska), Lenkijos Alkoholio problemu sprendimo agentūros (PARPA) direktoriaus pavaduotoja, kalbasi žurnalo „Swiat problemow“ žurnalistė Aneta Zdunek.
AZ: 2016 metais Lenkijos Seime vyko specialios komisijos priklausomybių tematika posėdis, kuriame Lenkijos valsčiuose (gminose, apytikriai mūsų seniūnijų dydžio – red. past) veikiantiems priklausomybių konsultacijos punktams priekaištauta dėl mažo jų „efektyvumo“. 135 punktai per metus padėjo vos vienam žmogui ar visai neturėjo kam padėti. O kaip šią situaciją vertina agentūra PARPA?
KL: Lenkijoje yra daugiau nei 2000 konsultacinių punktų. Ir būti, kad dalis jų dirbo nepatenkinamai, ar net visai prastai. Tačiau absurdiška būtų likviduoti visus punktus, jei mažiau nei 10 procentų veikė prastai.
Kai tik buvo sukurti, konsultaciniai punktai buvo skirti atlikti vieną rolę, o šiandien jų rolė pasikeitusi.
Punktai susikūrė XX a. 10 dešimtmetyje, dar vadinamame 90-taisiais, kai [Lenkijoje] buvo žengiami pirmi priklausomybių gydymo atnaujinimo žingsniai. Tada jų pagrindinis vaidmuo buvo motyvuoti žmones gydytis nuo turimų priklausomybių ir nukreipti į geras priklausomybių gydymo įstaigas; geras – tai yra tas, kurios taikė modernius, o ne atgyvenusius priklausomų asmenų gydymo metodus. [Punktai] buvo tarsi tiltas tarp klientų ir šiuolaikiškai mąstančių gydymo centrų.
Reabilitacijos įstaigos [Lenkijoje] šiandien teikia vis geresnę, profesionalesnę pagalbą, tad konsultaciniai punktai jau senokai ženkliai pakeitė savo vaidmenį ir konsultavimo apimtis. Ir tai labai gerai. Šį dešimtmetį [Lenkijoje] jie jau užsiima ne tik priklausomais nuo alkoholio asmenimis.
Šiandien konsultacinis punktas teikia pagalbą mažiausiai keturioms tikslinėms grupėms: priklausomiems asmenims, ko priklausomiems, patiriančioms ar patiriantiems prievartą šeimoje ir smurtautojams. Pagalba tapo labiau tarpdisciplininė, išaugo jos kokybė ir apimtis; pasikeitė ir žmonių tipas, kuris patenka į konsultacinius punktus.
Iš gminų pildomų ir PARPA kasmet atsiunčiamų anketų – ataskaitų žinome, kad 2015 metais punktuose buvo padėta daugiau kaip 260 tūkst. asmenų. Taigi, nors jų darbe ir pasitaiko klaidų, negalime paneigti tos rolės, kurią punktai vadina pagalbos vietose sistemoje ir atsisakyti šios pagalbos formos.
PARPA tikslas – konsultacinių punktų veiklos kokybės gerinimas, ir todėl kasmet ruošiame „Gminų alkoholio sukeltų problemų profilaktikos ir sprendimų programines rekomendacijas“. Jas išsiunčiame į gminas, o taip pat kiekvienais metais visiems Lenkijos konsultacinių punktų darbuotojams organizuojame bendrus mokymus.
Dar vienas kaltinimas punktams [Lenkijoje pastaruoju metu] yra tas, kad dalyje jų vykdomas tarsi gydymas (psichoterapija), o tuo turėtų užsiimti tik gydymo įstaigos…
Konsultaciniai punktai nėra įgalioti vykdyti psichoterapinio savo pacientų gydymo. Tuo gali užsiimti tik stacionarios, visą parą veikiančios ar ambulatorinės gydymo įstaigos pagal šalies sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą.
Suprantu nuogąstavimus, kad konsultaciniai punktai gali tapti savotiškais priklausomybių gydymo įstaigų konkurentais, nes Lenkijoje jie pretenduoja į tą patį finansavimo šaltinį. Tai „kamščio mokesčio“ (taip kaimyninėje šalyje vadinamas alkoholio akcizas – red. past.) dalis, skiriama gminų alkoholio sukeltų problemų profilaktikos ir sprendimo programoms.
Mūsų agentūros nuomone, gminos pirmiausia turėtų skirti lėšas priklausomybių gydymui profesionaliose gydymo įstaigose, o tik po to – konsultaciniams punktams. Taip visada rašėme ir rašome kasmetinėse „Gminų alkoholio sukeltų problemų profilaktikos ir sprendimų programinėse rekomendacijose“.
Svarbu tai, kad konsultaciniai punktai turėtų savo vietą lokalinės pagalbos žemėlapyje, bet nesistengtų pakeisti gydymo įstaigų. Aišku, negalima ignoruoti jų daromų klaidų, bet nereikia jų painioti su klaidomis vietos politikoje – nes ne punktai sau pasiskiria „padidintas“ lėšas, jas skirsto vietos valdžia, savivaldybės.
Tiesa yra ta, kad [Lenkijoje] dažnos savivaldybės labiau linkusios paremti konsultacinius punktus, nes tada joms viskas paprasčiau. Punktas žmonėms yra „mūsų“, savas – veikia gminoje, dažnai tame pačiame pastate ar gatvėje kaip savivaldos institucija, ten dirba žinomi, pažįstami žmonės – todėl daugeliui gminų paprasčiau ten nukreipti finansines lėšas nei į gydymo įstaigas, kurios yra „kažin kur ten toli“ – pvz. paviete, kur nepažįstami… Ir tai viena iš priežasčių, kaip dažnoje gminoje yra paskirstomas biudžetas.
Tačiau apie dar vieną svarbų faktą – į daugelį valstybinių priklausomybių gydymo įstaigų yra eilės. Ar gali asmuo, laukdamas, kol jį priims gydytojai būti konsultacinio punkto „globoje“ – t.y. jo konsultantai turėtų remti ir palaikyti jo apsisprendimą gydytis ir paskirtu metu atvykti į stacionarą?
Čia nematau jokių prieštaravimų. Jei gydymo įstaiga neturi galimybių laukimo laikotarpiu pasiūlyti jokios paramos – o tokia parama reikalinga – šią rolę gali atlikti punktai. Arba pasitikėjimo telefonų linijos.
Kas yra tikra, konsultacinis punktas negali užsiimti pagilintos diagnozės nustatymu. Diagnozė reikalauja konkrečių veiksmų ir aiškiai sako, kuo žmogus serga. Net jei punkte dirba priklausomybių psichoterapijos specialistai ar diagnozės skyrimo teisę turintys psichologai – diagnozės nustatyti jie negali.
Diagnozes nustato gydymo įstaigos. Jei pokalbio metu konsultantui ir kyla įtarimai dėl galimos priklausomybės nuo alkoholio, tai ir šiuo atveju klientas turi būti nukreipiamas į gydymo įstaigą. Visada tvirtinome ir tvirtiname, kad konsultaciniai punktai negali pakeisti profesionalų teikiamos psichoterapinės pagalbos. Tai ne tik mūsų rekomendacijos, tai įtvirtina mūsų šalyje galiojantis įstatymas.
Kaip jau minėjau, konsultaciniai punktai užėmė pastovią ir tvirtą vietą vietiniame pagalbos žemėlapyje, tačiau jų veikla nėra reguliuojama įstatymais ir neturi jokių standartų (nebent tokius „savo standartus“ yra priėmusi pati savivaldos institucija, gmina). Aišku, gal jų veiklai reguliuoti ir reiktų, tarkime, atskiro švietimo ministro įsakymo ar panašaus teisinio akto.
Tačiau noriu pasakyti vieną dalyką – pasitaiko, kad mūsų agentūra gauna skundus dėl gminos alkoholio problemų sprendimo komisijos veiklos, dėl pažeistų procedūrų priverstinai siunčiant gydytis nuo priklausomybių, dėl gydymo įstaigų veiklos.
Tačiau niekada nesame gavę skundo dėl informacinio konsultacinio punkto, dėl neteisingo patarimo, dėl kokio nors apsileidimo, dėmesio nekreipimo. Agentūroje PARPA dirbu nuo 1999 metų ir jokio skundo dėl jų nesame gavę. Galima tai laikyti savotišku jų įvertinimo rodikliu.
Dėkojame leidiniui „Swiat Problemow“ ir p. Lukovskai už leidimą publikuoti interviu.
Vertimas (pranešimas spaudai) paskelbtas kaip Kauno m. savivaldybės „Iniciatyvų Kaunui“ programos Socialinių paslaugų plėtros projekto „Naujų pagalbos metodų diegimas Priklausomybių konsultacijų punkto veikloje“ dalis.
Komentarų nėra