Konferencijos akiratyje – priklausomybių konsultantų teikiamos galimybės

Kaune įvyko tarptautinė metodinė konferencija „Priklausomybių konsultantai Lietuvoje: iššūkiai, poreikis, galimybės“, kurioje dalyvavo 120 atstovų iš 25 šalies savivaldybių. Konferencijos metu inauguruotas Priklausomybės ligų specialistų asociacijos projektas „Priklausomybių konsultanto modelio, veikiančio užsienio šalyse, diegimas 9 Lietuvos savivaldybėse“.

Konferenciją, kuri vyko Kauno m. savivaldybės Didžiojoje salėje, pasveikino miesto mero patarėja Orinta Leiputė ir Kauno miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narys Darius Razmislevičius, kurio dėka pirmasis Priklausomybių ligų konsultavimo punktas Gričiupio seniūnijoje buvo įkurtas dar prieš du metus.

Kurlink keisis lietuviška pagalbos sistema?

 

Socialinės pagalbos priklausomiems asmenims sistemą Lietuvoje pristatė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pasidalino duomenimis, pagal kuriuos socialinės rizikos priežastys Lietuvoje daugiausiai yra dėl alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo (45 proc.), joms gali prilygti tik dėl socialinių įgūdžių stokos (44 proc.).

Pasak prelegentės, pagalbos priklausomam asmeniui sistemoje turi derėti gydymas, švietimas, bendruomenių teikiama savipagalba, materialinė pagalba, psichologinis konsultavimas ir užimtumo organizavimas.

Deja, šiuo metu Lietuvos visuomenėje trūksta žinių apie priklausomybes, jos būna toleruojamos; trūksta specializuoto požiūrio į priklausomybes, nėra kompleksinio pagalbos tinklo priklausomiems asmenims, nėra sisteminio „sukabinimo“ tarp gydymo bei reabilitacijos ir sugražinimo į visuomenę. Yra ir bendras socialinių, kitų paslaugų trūkumas.

Ministerijos atstovė žadėjo, kad artimiausiu metu Lietuvoje daug dėmesio bus skiriama specializuotų integracijos į visuomenę kūrimui savivaldybėse. Bus diegiamos naujos darbo rinkos politikos priemonės, orientuotos į naujas socialines programas ir piniginę socialinė paramą. Taip pat stiprinamas prevencinis darbas, stiprinama atvejo vadyba teikiant kompleksines paslaugas, daugiau ES paramos skiriama socialinę atskirtį patiriančių sugražinimui į darbo rinką.

Pagrindu turi būti mokslas

 

Apie nevyriausybinių organizacijų vaidmenį priklausomybių gydyme kalbėjusios Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės komisijos prezidentės Nijolės Goštautaitės – Mittun teigimu, šiuo metu Lietuvoje gydymas „pastatytas ant galvos“. Šalyje daugiausiai renkamasi jau prigijusias praktikas, daug rečiau – empirinės eksperimentinės, o rečiausiai – grindžiamas mokslo įrodymais. O turėtų būti atvirkščiai – naujausiais moksliniais įrodymais grindžiamų praktikų turėtų būti daugiausiai, kiek mažiau – klinikinės – empirinės gydymo praktikos.

Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 metų programa siekia, kad iki jos pabaigos gyventojai būtų sveikesni – pailgėtų jų gyvenimo trukmė, sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai. Sėkmingam nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir Vyriausybės sąveikai šioje srityje reikalinga įstatymų bazė, politinė ir teisinė aplinka tinkama bendradarbiavimui. Svarbu atviros nevyriausybiniam sektoriui ir veiksmingos institucijos, bendras tikslas, adekvatūs ištekliai ir mokslo įrodymų bazė.

Prezidentė vaizdžiai parodė, kaip mokslo įrodymais grindžiamos visuomenės politikos įgyvendinimas gali prisidėti prie sergamumo rodiklių (šiuo atveju – alkoholinėmis psichozėmis) sumažėjimo.

Apie kryptį kalbėjo praktikai

 

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas anesteziologas reanimatologas Robertas Badaras glaustai pristatė efektyvaus priklausomybių gydymo principus (pagal JAV NIDA) – tai, kad priklausomybė yra kompleksinė liga, neturinti vieno visiems tinkamo gydymo būdo. Be to, gydymas turi būti visiems prieinamas, jis apima daugelį paciento poreikių. Todėl labai svarbu išlaikyti gydomąjį gydymo programoje, nenutraukti jos pirma laiko. Individualus, šeimos ar grupinis konsultavimas yra pagrindinė gydymo forma, kuri gali (bet neprivalo) būti derinama su medikamentiniu gydymu.

Dr. Badaras priminė, kad paciento gydymo ir pagalbos planas gali būti peržiūrimas bei koreguojamas pagal poreikius. Terapeutai turi atsiminti, kad sergantys priklausomybės ligomis dažnai turi ir kitų psichikos sutrikimų. Medicininė detoksikacija yra tik pirmoji ir ne lemtinga gydymo stadija. Pagal šiuos principus tam, kad gydymas būtų sėkmingas, jis nebūtinai turi būti savanoriškas. Gydymo metu pacientas turi būti stebimas, nes galimi atkryčiai; pacientai turi būti įspėti ir dėl užkrečiamų ligų rizikos.

Konferencijoje dalyvavęs Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovas gydytojas psichiatras Emilis Subata pristatė atnaujintą priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos Lietuvoje sistemą. Prelegentas detaliau paaiškino apie sąlygas gauti pagalbą su ir be pirminio lygio specialisto siuntimo, esant neapdraustam privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), neatskleidžiant asmens tapatybės.

Didžiausios šalies priklausomybių gydymo institucijos direktorius  priminė, kad prieš 25 metus ir su Lenkijos specialistų pagalba buvo pradėtas naudoti „Minesotos“ gydymo programos modelis, iki šiol padėjęs 6 tūkst. priklausomų žmonių.

Turėsime nueiti kelią, kurį jau įveikė Lenkija

 

Konferencijoje vienas iš žinomiausių Lenkijos priklausomybių ligų specialistų, daktaras psichiatras Bogdanas Voronovičius (dr. Bohdan Woronowicz) pasidalino daugiau kaip 30 metų priklausomybių terapeutų ir konsultantų rengimo patirtimi kaimyninėje šalyje.

Dr. Voronovičius, kuris yra gimęs  sename lietuviškame Naugarduko mieste (dab. Baltarusija), papasakojo apie baigtas studijas Varšuvos nacionalinės Medicinos akademijos bendrosios gydymo praktikos fakultete. Ir savo pirmąjį darbą Nysos savivaldybės ligoninėje netoli Opolės bei Psichiatrijos ligoninėje Drevnicoje netoli Varšuvos. Pirmuosius žingsnius prisidedant prie alkoholizmu sergančių pacientų savipagalbos sistemos kūrimo.

1973 metais jis pradėjo dirbti Psichiatrijos ir neurologijos instituto Varšuvoje jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, o vėliau – asistentu III psichiatrijos klinikoje, vadovaujamoje prof. Stanislavo Dombrovskio.  Netrukus daktaras Bogdanas įkūrė pirmąją Lenkijoje (ir Vidurio ir Rytų Europoje) psichoterapijos pagrindu veikiantį detoksikacijos skyrių žmonėms, priklausomiems nuo alkoholio.

Specialistas liudijo, kad tuo metu Lenkijos gydytojų psichiatrų tarpe buvo gaji alkoholizmu sergančių pacientų viktimizacija, stigmatizacija, jie dažno gydytojo buvo laikomi „beviltiškai bevaliais“. Daktaras su humoru prisiminė, kad vieno seminaro metu jam pavyko kambariuose kartu apgyvendinti sveikstančius alkoholikus ir gydytojus psichiatrus. Jiems pamačius, „kad ne toks velnias baisus, kaip jį piešia“, prasidėjo konstruktyvus dialogas apie galimą problemų sprendimą. O Lietuvoje stigmatizacijos problema aktuali ir šiandien.

Pasak Voronovičiaus, Lenkijoje teisinius pagrindus kovai prieš priklausomybes padėjo dar 1982 metų spalį priimtas įstatymas dėl ugdymo blaivybėje ir veikimo prieš alkoholizmą. Remiantis juo, o taip pat gausiais sociologiniais tyrimais, pas kaimynus nuolatos sudaroma Nacionalinė Alkoholio problemų profilaktikos ir sprendimo programa. Jos sudėtine dalimi yra ir 2 tūkst. priklausomybių konsultacinių punktų veikimas.

Į Rytų Europą atvežė „Minesotos“ programą

 

Specialistas prisiminė, kokia svarbi jam buvo 1986 metais įvykusi jo stažuotė priklausomybės ligų gydymo centruose Jungtinėse Valstijose. Patirtis padėjo jam Lenkijos gydymo centruose  įvesti naują požiūrį į gydymą (įskaitant Minesotos modelio taikymą) ir „atsivežti čia“ šiuolaikinių gydymo metodus, paremtus priklausomybių psichoterapijos metodika.

Daktaro Voronovičiaus teigimu, Lenkijoje labai svarbius darbus atliko 1989 m. prie Stepono Batoro fondo (mūsų Atviros Lietuvos fondo analogas) įsteigta Švietimo apie priklausomybes komisija, o vėliau – Regioninės alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos Vidurio Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje programa. Lenkijos specialistas vedė mokymus Baltarusijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Moldovoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Centrinės Azijos šalyse, daug kur Rusijoje, o taip pat Lietuvoje, kur skaitė paskaitas tada dar naujų priklausomybių specialistų, kaip RPLC vadovas dr. Subata, kartai.

Savo pristatymo pabaigoje svečias iš Lenkijos atsakė į klausimus, papasakojo apie šios šalies  Lenkijos valstybinės Alkoholio problemų sprendimo agentūros (PARPA) veiklą ir atskleidė skaičius apie tūkstančius Lenkijoje paruoštų sertifikuotų instruktorių, priklausomybių konsultantų skaičių, jiems parengtas terapines pagalbos vietas ar net hostelius sveikstantiems nuo priklausomybių pacientams.

Problematiškumą patvirtino nuomonių apklausa

 

Priklausomybės ligų asociacijos specialistai konferencijos metu surengė ir nuomonės apklausą, savanoriškai atsakyti į klausimus sutiko socialiniai darbuotojai, kiti kasdien su priklausomybių tematika susiduriantys specialistai iš visos Lietuvos.

Apibendrinti apklausos duomenys patvirtino projekto „Priklausomybių konsultanto modelio, veikiančio užsienio šalyse, diegimas 9 Lietuvos savivaldybėse“ aktualumą. Net 75 proc. apklausos dalyvių teigė, kad stabdant priklausomybes jų savivaldybėje visuomeninės ar bendruomeninės organizacijos yra svarbios.

78 proc. apklaustųjų sutiko, kad jų savivaldybėje trūksta pagalbos priklausomiems asmenims ir jų šeimos nariams būdų. Iš jų 38 proc. sakė kad jų „labai trūksta“ , o 40 proc. „greičiau trūksta, nei netrūksta“. Dar aštresnis savivaldybėse priklausomybių problematiką išmanančių specialistų trūkumas. Tai, kad jų savivaldybėje priklausomybių srities specialistų labai trūksta, nurodė net 66 proc. apklausos respondentų.

Žymos:Bogdanas Voronivičius, Bohdan Woronowicz, Emilis Subata, mokslu įrodyta, NIDA, Priklausomybių gydymas, Priklausomybių konsultantai, Socialinė rizika, socialinių darbuotojų apklausa