2019 metais Priklausomybių ligų specialistų asociacijos konsultantai, įgyvendindami Valstybinio visuomenės sveikatos fondo remiamą projektą „Sveikatos stiprinimo paslaugos priklausomybių konsultaciniuose kabinetuose“ ne tik konsultavo sergančius priklausomybės liga ar jų artimuosius. Jie ir švietė, ir patarė, kaip rizikingą, žalingą gyvenimo būdą keisi sveiku.

2017 metais sėkmingus įgyvendinus projektą „Priklausomybių konsultanto modelio, veikiančio užsienio šalyse, diegimas 9 Lietuvos savivaldybėse“, kurio tikslas – įkurti pirmąjį Lietuvoje priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų (pirmiausia, alkoholio) konsultacinių punktų tinklą, buvo išsikeltas ir naujas uždavinys – formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius dabar jau 15 savivaldybių, visų pirma padedant buvusiems priklausomiems asmenims negatyvius priklausomybės įgūdžius pakeisti pozityviais sveikos gyvensenos įgūdžiais

Priklausomybių konsultantai, remdamiesi mokslu pagrįstais tyrimais,  kabinetuose klientams atskleidė realią psichoaktyviųjų medžiagų (alkoholio) žalą sveikatai. O savanoriškai organizuotuose įvairuose susitikimuose, paskaitose kalbėjo apie sveikos gyvensenos be tabako, alkoholio privalumus; sveiko sportinio rėžimo ir maitinimosi palaikymą atsisakius alkoholio ir iš naujo reguliuojant dienos bei maitinimosi rėžimą; rizikingo gėrimo įtaką širdies ir vėžiniams susirgimams; apie galimybę pereiti prie sveikos gyvensenos be streso ir streso valdymą.

Kaune, Nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo erdvėje (Vaidoto g. 115) viso projekto „Sveikatos stiprinimo paslaugos priklausomybių konsultaciniuose kabinetuose“ įgyvendinimo metu vidutiniškai kartą per savaitę taip pat vyko PLSA sertifikuotų instruktorių vedamos grupinės paskaitos, skirtos priklausomybių nuo psichoaktyviųjų medžiagų problematika ir sveiko gyvenimo įgūdžių įgijimo klausimais.

Naująsias paskaitas ir susitikimus vertino teigiamai

2019 m. rugsėjį  PLSA surengė tokių renginių 15-oje savivaldybių savęs įsivertinimo tyrimą. Įgūdžių formavimo paskaitos kokybė (vedimas, turinys) 10 balų skalėje respondentų buvo vidutiniškai įsivertinta 8,66 balo. Kiek žemesnius savęs įsivertinimo balus sau skyrė konsultantės moterys, o taip pat Šiaurės Lietuvoje dirbę konsultantai, tačiau tai taip pat buvo aukštesni nei vidutiniai vertinimai.

Konsultantai savo sveikatos įgūdžių paskaitai pasirinko tokias įvairias vietas ir auditorijas kaip savivaldybių Socialinės paramos skyriai ar socialinės pagalbos centrai (net keli  atvejai), vaikų gerovės centrai, moterų krizių centras, probacijos centrai, policija, darbo birža, nakvynės namai. Kalbėta ir miesto gyventojų įvairiuose susirinkimuose.

Absoliuti dauguma konsultantų – maždaug keturi iš penkių apklaustųjų – pasirengę kalbėti ir kalba tokiomis temomis kaip neigiami psichoaktyviųjų medžiagų socialiniai padariniai bei psichologinės ir socialinės pagalbos galimybės savo savivaldybėje. Ženkli dalis respondentų – trys iš penkių – paminėjo, kad kalbėjo apie sveikos gyvensenos be psichoaktyviųjų medžiagų privalumus. Mažiausiai paliesta tema buvo perėjimas prie sveikos gyvensenos be streso ir streso valdymas.

Dauguma auditorijų klausėsi atidžiai

Auditorijos įsitraukimas apklausos respondentų buvo įvertintas vidutiniškai lygiai 8 balais. Pagal profesinę sudėtį, sunkiau įtraukti buvo socialines darbuotojas (ypač turinčias išankstinį nusistatymą), taip pat praktiką atliekančias studentes, dalinai – gerovės centre besilankančias potencialias klientes.

Apie aktyvų auditorijos įsitraukimą konsultantai sprendė iš užduotų klausimų gausos (paminėta net 5 atvejais), įsitraukimo į diskusiją, savo patirties pasakojimų. Taip pat, kaip charakteringą tarpusavio ryšio teigiamo vertinimo pavyzdį aprašė viena konsultantė – „socialiniai darbuotojai [renginio metu] įsivardino, kad jų darbe konsultantų darbas yra didelė pagalba teikiant paslaugas priklausomiems asmenims ir nukreipiant juos pas specialistus, o taip pat ir su jų artimaisiais“.

Priežastis, dėl kurių auditorijos dėmesys buvo mažesnis ar auditorija  buvo pasyvi konsultantai taip pat įvardino įvairias – problemos mąsto nesuvokimas, išankstinės nuostatos, problemos neigimas.

Kur dar galime skleisti savo žinias?

Pažymėtina, kad konsultantai įvardino daug naujų idėjų dėl vietų, kur galėtų ir turėtų vykti tokie įgūdžių formavimo susitikimai ateityje – savivaldybėse su darbuotojais (be jau įvykusių susitikimų su socialiniais darbuotojais – 2 paminėjimai), seniūnijose, šeimos gerovės ir vaikų dienos centruose (2 paminėjimai), mokyklose (pavyzdžiui, su vyresnių klasių moksleiviais, ugdymo įstaigų darbuotojais), pensionatuose, su psichikos centrų specialistais, dar neaplankytuose probacijos skyriuose, krašto apsaugos savanorių skyriuose. Taip pat konsultantų buvo išsakyta mintis, kad bendraujant su plačiąja visuomene, vertėtų susitikti su didesne žalingai vartojančių asmenų grupe, pateikti mokslu pagrįstus argumentus jai.

 

Žymos:, , , , , , , , , , , , , , , ,