Dvylikos žingsnių programos praktikos ir filosofijos taikymas buvo teigiamai paveikus nuo priklausomybės kenčiančiam jaunimui, parodė 9 mėnesius trukęs eksperimentas Masačiusetso Bendrojoje ligoninėje (Bostone, JAV), kurio rezultatus paskelbė mokslinis žurnalas „Addiction“.

Dvylikos žingsnių (12-Step) metodiką Šiaurės Amerikoje ir visame pasaulyje taiko daugelis savipagalbos grupių, tokių kaip  anoniminiai alkoholikai („Alcoholics Anonymous“, AA), narkomanai anonimai  („Narcotics Anonymous“, (NA) ir kitos. Nemažai mokslinių studijų buvo skirtos aptarti tokios programos efektyvumą tarp suaugusių priklausomų asmenų, tačiau iki šiol pasaulyje nebuvo mokslinio tyrimo, kuris pasakytų, ar ši programa paveiki jaunimo tarpe.

Masačusetso Bendrosios ligoninės Priklausomybių gydymo centre 59 jauni žmonės (nuo 14 iki 21 m. amžiaus), kuriems buvo diagnozuota priklausomybė. Jie buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes. Tikimybė pakliūti į kontrolinę ar eksperimentinę grupę buvo vienoda. Pirmoji iš jų praėjo standartinę motyvacijos ir kognityvinės elgesio korekcijos programą, antrajai grupei programa buvo papildyta ir Dvylikos žingsnių metodikos elementais.

„Visi jauno amžiaus žmonės pasiekia teigiamų rezultatų, jei laiku gauna tinkamai suplanuotas gydymo nuo priklausomybės paslaugas. Tačiau mūsų eksperimentas parodė, kad 12 žingsnių programos komponentas, pridėtas prie standartinės kognityvinio elgesio ir motyvacijos ugdymo programos, ženkliai sumažino priklausomybių nulemtas pasekmes – tiek per pirmąjį gydymo mėnesį, tiek po jo. 12 žingsnių programos grupė aktyviau dalyvavo ir savipagalbos grupėse – o tai paprastai reiškia, kad jie ilgiau išliko nepertraukiamai blaivūs“, – tyrimo rezultatus portalui „Science Daily“ komentavo dr. Džonas Kelis (John Kelly), Masačiusetso Bendrosios ligoninės Psichiatrijos departamento Sveikimo nuo priklausomybių tyrimų instituto Bostone direktorius.

Tyrimas parodė, kad pagrindinis siekiamas rodiklis – blaiviai praleistų dienų skaičius – tarp abiejų gydyme dalyvavusių grupių atstovų statistiškai ženkliai nesiskyrė. Tačiau eksperimentinė grupė, kuri derino įprastinę ir 12 žingsnių metodiką, daug aktyviau lankė užsiėmimus. Be to, jie per tris  vėliau sekusias apklausas (po 3,6 ir 9 mėnesių) rečiau sakėsi esantys nelaimingi, mažiau išgyveno gėdą ir kaltę, buvo pareigingesni, labiau teigė esantys pasirengę pokyčiams, turėjo mažiau finansinių problemų, mažiau konfliktų šeimoje ir mažiau krizinių situacijų.

Abiems grupėms užsiėmimai buvo tokios pačios apimties – kiekvieną savaitę priklausomybės paliestas jaunimas turėjo po du individualias psichoterapeuto konsultacijas, o taip pat aštuonis savipagalbos grupių susitikimus – pokalbius. Abiem atvejais paaugliai buvo mokomi, kaip išsikelti sveikimo tikslus ir išvengti atkryčio.

Tačiau 12 žingsnių programos eksperimentinėje grupėje buvo daugiau diskutuojama apie tai, kaip pakeisti savo bendravimo ratą ir sumažinti galimybes grįžti prie alkoholio ar narkotikų. Dviem atvejais sesijoje dalyvavo jauni anoniminiai alkoholikai ar narkomanai anonimai, kurie dalinosi savo asmenine patirtimi – kaip jie tapo priklausomais ir kaip sveiksta.

„Šis pokalbis su bendraamžiais greičiausiai buvo svarbiausias momentas, kai buvo paneigti jaunimo tarpe paplitę neigiamai stereotipai, mitai apie 12 žingsnių metodiką ir apie sveikimą nuo priklausomybių aplamai. Sveikstantys bendraamžiai pasirodė geriau sugebantys „pagauti jaunų žmonių dėmesį“, nei mūsų klinikos gydytojai ar darbuotojai“, – pabrėžė tyrimo autorius, daktaras Kelis.

Daktaras Kelis, kuris taip pat yra ir priklausomybių medicinos srityje besispecializuojantis psichiatrijos profesorius Harvardo universiteto Medicinos mokykloje ketina toliau tirti, kaip šiai jaunuolių grupei sekėsi įveikti priklausomybių pasekmes ilgesniame laikotarpyje.  Jo nuomone, jaunystė yra laikotarpis siejamas su ženklia sugrįžimo prie vartojimo rizika, todėl buvusiems pacientams reikėtų reguliariai organizuoti trumpus klinikinius sveikimo patikrinimus, panašiai, kaip sergantiems diabetu ar turint aukštą spaudimą.

„Jungtinėse Valstijose alkoholio ir narkotikų vartojimas – pagrindinis pavojus sveikatai jaunimo tarpe. Kognityvinio elgesio ir motyvacinės metodikos yra paremtos įrodymais, todėl yra populiarus būdas padėti priklausomybėmis sergančiam jaunimui. Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad prie jų pridėjus 12 žingsnių filosofiją bei praktiką galime dar labiau sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų paliktą poveikį ir paskatinti ilgesnius išlikimo blaiviais laikotarpius. Priklausomybės paplitusios jaunimo tarpe, todėl turime taikyti paveikų ir pigų gydymą – pageidautinai, padėti mūsų pacientams rasti nemokamą, neišsemiamą bendravimą su savipagalbos bendruomenėmis“, – reziumavo Harvardo universiteto Medicinos mokyklos profesorius dr. Džonas Kelis.

Kaune šiuo metu veikia vienas priklausomybių konsultacinis punktas, kuriame 12 žingsnių ir kitus naujus metodus (tokius, kaip tiesioginės intervencijos į asmenį), taiko PLSA priklausomybių konsultantai, įgyvendinantys projektą „Naujų metodų diegimas priklausomybių konsultacinio punkto veikloje“, remiamą Kauno m. savivaldybės „Iniciatyvų Kaunui“ programos.

Žymos:, , , , ,