Lapkričio 16 dieną Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje įvyko konferencija „Priklausomybių konsultantai Lietuvoje“. Ji buvo skirta Priklausomybės ligų specialistų asociacijos projekto „Priklausomybių konsultanto modelio, veikiančio užsienio šalyse, diegimas 9 Lietuvos savivaldybėse“ apibendrinimui ir pasidalinimui gerąja patirtimi.
Konferenciją atidarė, apie priklausomybių konsultacinių kabinetų pradžią ir šiandieną kalbėjo Priklausomybių ligų specialistų asociacijos pirmininkas Gytis Jurevičius. Sveikinimo žodį tarė Kauno mero patarėja jaunimo reikalų, kultūros, švietimo, sporto ir seniūnijų veiklos klausimais Orinta Leiputė, Kauno savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Darius Razmislevičius.
Konferencija tradiciškai vyko Kauno savivaldybės didžiojoje salėje
Renginį simboliškai pasveikino tradiciškai Kauno miesto pareigas tarptautinės studentų dienos proga ėjęs studentas, NVO aktyvus narys Džiugas Grėbliūnas.
Specialistai kalbėjo apie būtinybę suvienyti pastangas
Konferencijoje kalbėjusi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Bieliūnė priminė liūdną Lietuvai statistiką. Pagal naujausią kartotinį tyrimą „ESPAD“ (European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) mėnesio laikotarpyje Lietuvoje alkoholį vartojo 34 proc. 15-16 metų moksleivių, o narkotikus – 19 proc.
Lietuvoje pirmieji ESPAD tyrimai 1995 metais rodė, kad nelegalius narkotikus vartojo bent kartą gyvenime 3 proc. respondentų, po to įvyko didelis šuolis iki 15 proc. 1999 metais ir 22 proc. 2011 metais. O štai alkoholio paauglių tarpe kito nedaug – nuo 39 proc. 1995-aisiais iki 34 dabar. Visiškai nebandžiusių alkoholio vyresnių moksleivių tarpe dabar turime nedaug, vos apie 13 proc.
Vadinasi, pasak specialistės, nėra taip, kaip teigia „miesto legendos“ – kad viena psichoaktyviųjų medžiagų rūšis neva „pakeičia“ kitą. Efektyvi sistema negali išskirti kurios nors vienos veiklos rūšies – švietimo, konsultacinių punktų veikimo, gydymo, reabilitacijos baigus gydymą. Visos jos lygiagrečiai svarbios ir reikalingos, priklausomiems žmonėms padėti galit tik nuoseklus ir kompleksiškas darbas.
Dirbame kartu su gydymo ir prevencijos specialistais
Konferencijos dalyvius savo pranešimu „Atkryčių prevencija, esant priklausomybei nuo alkoholio: įrodymais pagrįstas gydymas ir pacientų motyvacija“ pasveikino Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius gydytojos psichiatras Emilis Subata. Renginyje taip pat kalbėjo ir bendradarbiavimą su konsultaciniais punktais sveikino RLPC Kauno filialo direktorė Loreta Stonienė.
Palaikymą mūsų darbams išreiškė Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovai.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentė Nijolė Goštautaitė – Midttun ėmėsi panagrinėti aktualią temą „Priklausomybių konsultantas – profesija ar kompetencija?“. Pasak gydytojos psichiatrės Midttun – reglamentuota pagalba, kuria siekiama paciento tikslų (sveikimo), ir kurios kompetencija ir žinių sistema remiasi mokslu, gali tapti atskira (įvairaus lygmens) specializacija.
Gal susitiksime kiekvieną rudenį Kaune?
Daugiau kaip šimtas konferencijos dalyvių taip pat diskutavo apie konsultacijų teiktą naudą ir iššūkius, priklausomybių konsultanto darbo ir socialinių partnerysčių patirtį visoje Lietuvoje. Palaikymo sulaukė išsakyta mintis, kad Priklausomybių ligų specialistų asociacijos patirties dalijimosi konferencija Kaune gali tapti tradiciniu forumu ir vykti kasmet.
Projektą „Priklausomybių konsultantai Lietuvoje: iššūkiai, poreikis, galimybės“ iš dalies rėmė Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.
Komentarų nėra