Konferencija „Priklausomybių konsultanto modelis, lūkesčiai, realijos, siekiamybė“ 
2024-04-14 - 7 minutes perskaityti2023 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybėje, Tarybos posėdžių salėje, vyko Priklausomybės ligų specialistų asociacijos (toliau – PLSA) organizuota konferencija ,,Priklausomybių konsultanto modelis, lūkesčiai, realijos, siekiamybė“.
Konferenciją atidarė ir moderavo Martynas Marma, PLSA Valdybos pirmininkas, kuris pažymėjo, kad priklausomybių konsultantų modelis buvo įteisintas 2018 m., kuomet Sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą (2018 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. V-989 ,,Dėl Priklausomybės konsultavimo paslaugų rizikingai ir žalingai alkoholį vartojantiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo) priklausomybių konsultantai veikė ir iki 2018 m. Priklausomybių konsultantai dirba įvairiose šalyse, skirtinguose sektoriuose, reabilitacijose.
Konferencijos dalyvius pasveikino Simona Bieliūnė, Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė. Vicemerės nuomone vienas tvariausių Priklausomybių konsultavimo modelių – Vilniaus miesto savivaldybėje. Dabartiniu metu yra svarbu šios paslaugos plėtra į sektorius, ypač į socialinį, pareigybės ir kompetencijų integracija į sektorius, dėmesys naujosioms psichiką veikiančiosioms medžiagoms.
Pranešėjas dr. Mindaugas Štelemėkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas, savo pranešime minėjo, kad Lietuva alkoholio kontrolės srityje – gerosios praktikos pavyzdys. 2008-2009 m. vyko svarbiausi pokyčiai, persilaužimas alkoholio kontrolės politikoje. Tuomet imta taikyti efektyvias, mokslu pagrįstas priemones mažinant alkoholio pasiūlą ir paklausą: įteisintas alkoholio reklamos draudimas (šiuo metu galioja pilnas reklamos draudimas ir tai visuomenė labai palaiko), padidintas leistinas alkoholio įsigijimo amžius iki 21 m., ribojamas prekybos laikas, sumažinta leistina maksimali alkoholio koncentracija kraujyje iki 0 ‰ pradedantiesiems vairuotojams, 2008 m. minimi Blaivybės metai, parengta programa ir kt.
Įgyvendinant tikrąją alkoholio kontrolės politiką, netrukus, visi rodikliai, susiję su alkoholio vartojimu ,,važiuoja žemyn“. Alkoholis turi labai didelę reikšmę kaip rizikos veiksnys mirtingumui. Kuomet buvo diegiamos alkoholio kontrolės priemonės, mirtingumo rodikliai mažėjo 3 proc. greičiau ir ypač vyrų tarpe. Galima būtų teigti, kad tokia, kokia buvo diegiama Lietuvoje, alkoholio kontrolės politika, išsaugojo daugelį Lietuvos vyrų. Nuo akcizo padidinimo, tikėtina, išvengta apie 57 savižudybių. Apribojus alkoholio pardavimo laiką sekmadieniais mažėjo ir mirtingumas sekmadieniais nuo išorinių priežasčių, kuris po 2018 m. tapo panašus į savaitinį vidurkį.
Kelis pastaruosius metus diskutuojama, kaip neliberalizuoti o išsaugoti esamą lygį. Paskaičiuota, kad kas metus alkoholio sąlygojama žala siekia apie 320 milijonų per metus daugiau nei surenkama akcizų.
Ateityje planuojama skaičiuoti, kiek valstybinis finansavimas atnešė naudos. Taip, kaip tvarkomasi su alkoholio kontrolės politika, galima būtų daryti ir su kitų psichiką veikiančiųjų medžiagų kontrole.
Nijolės Goštautaitės – Middtun, Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentės, pranešime akcentuota, kad priklausomybių konsultanto modelis atsirado prieš 5 metus NVO iniciatyva, kreipusis į SAM. Jis efektyvus, kada yra integruotas su kitomis paslaugomis. ASPĮ priklausomybių konsultantą gali įdarbinti kaip komandos narį, tačiau tai nenustatyta teisės aktais. Jų rengimą prižiūri tik Respublikinis priklausomybės ligų centras, viena institucija, kas apsunkina priklausomybių konsultavimo modelio vystymąsi. Priklausomybių konsultanto veikla reglamentuota aprašu, kompetencija šio specialisto yra platesnė, nei nustatyta apraše. Dabartinis tikslas – rasti būdų, kaip integruoti priklausomybės konsultantą į sveikatos priežiūros sistemą, perkėlimas į socialinės priežiūros sistemą duotų prastesnius rezultatus. Šiuo metu nėra vieningo finansavimo modelio, dalis paslaugų finansuojama per savivaldybių VSB. Ne mažiau svarbu, kad valstybė kartu didintų ir priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumą.
Ignas Rubikas, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas, minėjo, kad priklausomybių konsultacijos siekia iki 20 – 21 000 konsultacijų per metus, vienas konsultantas įdarbintas VSB. Per metus finansavimas VSB šioms paslaugoms siekia apie 399 tūkst. Eur. Tikslinga įsisteminti paslaugas ir svarstyti galimus būdus integracijai. Ministerija planuoja grįžti prie priklausomybių konsultanto modelio tobulinimo.
Lietuvos Respublikos Seimo narys prof. Aurelijus Veryga savo pranešime įvardijo naujus iššūkius: greitai plintančia elektroninių cigarečių rinka pasinaudojo ir platinantys nelegalias medžiagas; dažnai tėvai ir patys nuperka vaikams elektroninių cigarečių, kad jie saugiai vartotų. Dabar yra siūlymas visiškai atisakyti elektroninių cigarečių prekybos, paliekant tik teorinę galimybę, jomis galima būtų prekiauti vaistinėse metimo rūkyti tikslais. Priklausomybių konsultavimo sistema turėtų išlikti. Rekomenduoja susipažinti su Valstybės kontrolės, auditavusios priklausomybių ligų sistemą, išvadomis.
Toliau pasisakė PLSA pirmininkas Gytis Jurevičius. Konferencijos dalyviai buvo informuoti, kad su PLSA sutartis turi 19 VSB, per metus konsultuoti 2499 klientai, 7802 suteiktos konsultacijos, paslaugų vertinimas labai geras. Pagal SAM pateiktą statistinę informaciją apie 13000 konsultacijų suteikiama ne pagal PLSA sutartis. Buvo iškeltas klausimas diskusijai, ar tikrai atliepiamas priklausomybių konsultavimo paslaugų poreikis
Toliau vyko diskusija apie priklausomybės konsultavimo paslaugų aprėptį, poreikio atliepimą, finansavimo modelį, paslaugų integravimą. Diskusijoje dalyvavo ir Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas I. Rubikas, aktyviai pasisakė konferencijos dalyviai.
Dėkojame pranešėjams ir konferencijos dalyviams!
