Šiais metais Lietuvoje, ypač paskelbus Pasaulio sveikatos organizacijos (World Health Organization, WHO) skaičiavimus, kilo dideli ginčai apie „tikrus“ išgeriamo alkoholio skaičius. Pasirodė net žmonių savęs įsivertinimais paremti samprotavimai, esą, „geriame vieni rečiausiai Europoje, po nedaug ir apskritai turime sąlyginai mažiau geriančiųjų“. O juk sociologai žino, kad žmonės sąmoningai ar net nesąmoningai apklausose sumažina tai, kiek jie iš tikrųjų geria, išgeriamo alkoholio kiekius.

Su tokia problema susidūrė ir ją išspręsti siekė Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto (Norwegian University of Science and Technology / Norges teknisk-naturvitenskapelige universitet, NTNU ) sociologijos profesoriaus ir mokslininkų grupės CHAIN vadovo Terje Andreas Eikemo grupė. Ir dar – kaip palyginti išgeriamus kiekius – kaip žinia, vienur Europoje populiaresnis alus, kitur – vynas, dar kitur – degtinė ir likeriai.

Kaip palyginti gėrimą „alaus“, „vyno“ ir „degtinės“ šalyse?

 

Europos socialinis tyrimas (European Social Survey, ESS) yra mokslininkų inicijuotas ir nuo 2001 m. Europos šalyse kas dvejus metus atliekamas tarptautinis tyrimas. Šiais metais į 30-tyje šalių atliekamą apklausą buvo įtraukti ir norvegų parengti klausimai – Norvegijos mokslo ir technologijos universitetas buvo atsakingas už klausimyno dalį, kur kalbėta apie žmonių sveikatą bei gyvenimo būdą, įskaitant alkoholio gėrimo įpročius.

Norvegai iš esmės pasiūlė naują metodą palyginti alkoholio vartojimą Europos šalyse ? Vietoj to, kad tikėti vien žmonių žodžiais apie tai kaip dažnai ir kiek jie geria, respondentams buvo rodomos kortelės su skirtingais alaus, vyno, spiritinių gėrimų kiekiais. Ir tik vėliau jie buvo paversti į gryno alkoholio gramus.

Priklausomybės ligų specialistų asociacijos portalas PRIK.LT supažindina su šio 2014 m. atlikto tyrimo rezultatais, kurie skelbiami leidinyje „European Social Survey: Social Inequalities In Health and their Determinants“. Ir net elektroniniu paštu uždavėme kelis klausimus gerbiamam prof. Terje Eikemo.

Lietuviai vyrai gėrė daugiausiai – tiek paprastomis dienomis, tiek savaitgaliais

Kaip matome, tyrimas iš tiesų pažvelgė į rizikingą europiečių elgesį kiek kitaip nei iki šiol Lietuvoje skelbtuose tyrimuose ir statistikoje, kur „į vieną krūvą“ buvo apibendrinami vyrų ir moterų išgeriami alkoholio kiekiai. Taigi, sekdami eilutę „M“, galime matyti – ir pagal šio tyrimo 2014 m. fiksuotus duomenis lietuviai vyrai išgeria daugiausiai visoje Europoje – 7 sąlyginius alkoholio vienetus (apie 10 gramų gryno alkoholio – red. past.) darbo dienomis ir 13,4 vieneto savaitgaliais!

Panašu, kad tas lietuviškas „po nedaug“ visai nėra „nedaug“, kaip bandė tvirtinti tūlas Dubnikovas ir panašūs „mokslininkai“.

European Social Survey: Social Inequalities In Health and their Determinants

Ir taip yra net ir tada, kai, pasak tyrimo rezultatų, tik vidutiniškas kiekis lietuvių vyrų (19,7 proc.) sakosi geriantys dažniau nei vieną kartą per savaitę (čia „lyderiai“ yra portugalai, kurių net 47,5 proc. „kala“ bent kelias dienas savaitėje). Ir tik „vidutiniški“ lietuvių moterų išgeriami kiekiai (3,5 vieneto darbo dienomis ir 5,9 vieneto savaitgaliais) šiame tyrime gelbsti mus nuo Europos lyderių titulo. Nes airės moterys geria daugiau, ypač savaitgaliais (net po 8 vienetus vidutiniškai). Sudėjus vyrus ir moteris, labiausiai geriančia Europos tauta prieš tris metus buvo airiai.

„Skirtumai tarp vyrų ir moterų rizikingo elgesio – o ypač alkoholio – atžvilgiu, yra daugelyje Europos šalių. Moterys gyvena sveikiau už vyrus, ir todėl gyvena ilgiau – nors jos sakosi esančios prastesnės sveikatos. Tai vienas iš visuomenės sveikatos mokslo paradoksų – moterys jaučiasi prasčiau, bet vyrai miršta greičiau“, – būtinybę atskirti vyrus ir moteris kiekvienąkart kalbant apie (ne)sveikatą interviu PRIK.LT pagrindė prof. Eikemo.

Daugiausiai geria ne tik neturtingi…. bet ir turtingiausi!

 

Pasak Terje Eikemo, ESS tyrimo duomenys suteikė jiems naujų įžvalgų. Pirmą kartą žmonių sveikatos ir rizikingo elgesio vertinimus buvo galima susieti su duomenimis apie jų pajamas, gyvenimo sąlygas, darbą, turimą išsilavinimą ir gyvenimo būdą. Ir jie patvirtino mokslininkams jau žinomą faktą – gerai gyvenantys, aukštas pajamas turintys žmonės geria daugiausiai. Tuo tarpu žemiausia visuomenės dalis labiausi linkusi „nusigerti iki galo“.

„įvairūs draudimai ribotai paveiks žemą išsilavinimą turinčius žmones. Kalbant ne tik apie alkoholį, bet ir tabaką, reiktų panagrinėti kaip keičiasi darbo sąlygos, žmonių gyvenimo sąlygos ir nelygybė žmonių pajamose. Jei pablogėjo vienas iš šių faktorių – nenustebčiau, kad vidutinis lietuvis pradėjo rūkyti daugiau. „Gąsdinantys pakeliai“ gali paveikti išsilavinusius ir turtingiausius, bet jie turės mažai poveikio žemų pajamų grupėje“, – sako norvegų profesorius.

Europos socialinio tyrimo duomenimis, ir rūkančiųjų dalis lietuvių vyrų tarpe (45,8 proc.) buvo didžiausia Europoje. Negana to, jie net išaugo, palyginti su praėjusio tyrimo duomenimis (42,3 proc. 2012 metais). Tuo tarpu rūkančių moterų proporcija drastiškai krito, ir 2014 m. siekė vos 16,7 proc.

Tik žinant priežastis, galima tobulinti sveikatos apsaugą

 

Mokslininkų teigimu, kiekvienoje šalyje atlikus apie 2000 apklausų, ESS surinkti itin išsamūs duomenys, kurie leistų pažvelgti ne tik į pasekmes, bet ir į rizikingo elgesio priežastis. Išsiaiškinus priežastingumą, galima remiantis užsienio šalių moksliniais argumentais pagrįstai argumentuoti, kurie metodai gali „suveikti“ ir kokios socialinės grupės tarpe.

„Įprotis rūkyti, vartoti alkoholį ir kitas nesveikas gyvenimo būdas įsijungia labai vėlai priežastinėje grandinėje, kuri veda prie prastos sveikatos ir mirtingumo. Šiuolaikiniai visuomenės sveikatos specialistai turėtų klausti ne „kokie pagrindiniai rūkymo ar gėrimo pavojai sveikatai“, bet „Kokia pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės rūko ar gerai?“. Jei rasite atsakymą į šį klausimą Lietuvoje, tai ir bus pats efektyviausias būdas sumažinti mirtingumą, susijusį su gėrimu, ar rūkymu, ar antsvoriu. Atsakymo paieškos gali užtrukti, bet ilgalaikėje perspektyvoje duos gilesnius rezultatus“, – mums rašo CHAIN tyrimų grupės vadovas.

Įžvalgos apie įkalnę, kurią dar turėsime įveikti

 

Kokie gali būti tokie moksliniai patarimai? Šį klausimą taip pat uždavėme sociologijos profesoriui.

„Mokslas jau yra įrodęs, kad skirtumai tarp žmonių sveikatos, sveikumo yra labiausiai nulemti jų darbo aplinkybių (tokių kaip darbo sąlygos ir nedarbo nebuvimas) bei gyvenimo sąlygų (namo ar buto kokybės, o taip pat pat gyvenimo sąlygų vaikystėje). Ir tai daug svarbiau, nei sveikas ar nesveikas pasirinkimas. Taip yra todėl, kad darbas ir gyvenimo sąlygos nulemia, kaip gyvenama. Jei žmonės gyvena geriau, uždirba daugiau, jie ir gyvena sveikiau.

Deja, tyrimai parodė, kad ir gerus norus turinčios šviečiamosios kampanijos (gąsdinantys cigarečių pakeliai, edukacija apie alkoholį) yra mažai paveikios, nes jos „suprantamos“ tik turtingesniems, turintiems daugiau resursų. Mums mokslas sako, kad reikia „kapstyti giliau“. Pavyzdžiui, žiūrėti, kad žmonės turėtų darbą ar užsiėmimą, gerinti ne tik fizines bet ir psichologines sąlygas darbe, padėti gerinti gyvenamojo ploto kokybę.

Socialinė nelygybė – taip pat svari nesveiko gyvenimo priežastis

 

Aš esu įsitikinęs, kad geroms reformoms geriausia strategija – remtis mokslu ir nebijoti. Kitaip sakant – užgriebti giliau, nors pokyčiai ateis ir ne iš karto. Būtina įgyvendinti tokią politiką, kuri užkirstų kelią, neleistų atsirasti, įsigalėti nesveikam gyvenimo būdui.

Taip pat – mažinti socialinę nelygybę, nes mokslas taip pat parodė, kad visi gyvenimo būdo veiksniai tarsi turi įveikti tam tikrą įkalnę. Turtingesni žmonės paprastai gyvena sveikiau, kuria savo „sveikesnį pasaulį“. Tad jei ta nuokalnė link sveiko gyvenimo būdu bus mažiau stati, daugiau žmonių galės tarsi užlipti, pasiekti sveiką gyvenimo būdą.

Didesnė visuomenės dalis pasieks būklę, kur valgys sveikiau, gers sveikiau, sportuos ar bus kitaip aktyvesni, na, ir mažiau rūkys“, – pokyčių principus mums paaiškino Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto sociologijos profesorius p. Eikemo.

 

 

* * *

Parengė Jonas Oškinis, platesnius komentarus rubrikai „Mokslo žodis“ siųskite plsasociacija@gmail.com
Žymos:, , , , , , , , , , , , , ,