Rugpjūtį šalies Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus specialistų  paskelbė išsamią Lietuvos gyventojų mirtingumo priežasčių statistiką praėjusias, 2017 metais. Pradėjus mažinti alkoholio prieinamumą, ir savižudybių sumažėjo beveik dešimtadaliu.

2017 metai buvo pirmieji, kurių statistika atspindėjo pirmus  realius pokyčius šalies Vyriausybės politikoje. ženkliau mažinant alkoholio prieinamumą. 2016 m. pabaigoje uždrausta organizuoti akcijas, skatinančias įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, bei skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą. 2017 m. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimais padidintas akcizo tarifas alkoholiams gėrimams bei tabakui, tai yra – alkoholis tiesiog pabrango.

Tarp alkoholio vartojimo ir savižudybių lygio – nepaneigiamas ryšys

Jau ne vieną dešimtmetį Lietuvos socialinio darbo praktikai ir psichiatrai kalbėjo, kad prie savižudybių ypač ženkliai prisideda nuolatinė alkoholizacija bei dėl jos suformuoti depresiniai sutrikimai ir socialinė izoliacija. Iškilūs psichiatrai, tokie kaip Lietuvos psichiatrų asociacijos Vilniaus krašto pirmininkas gydytojas psichiatras Alvydas Navickas yra išsakęs nuomonę, kad nusižudyti linkę žmonės Lietuvoje kenčia ne tik nuo depresijos, bet ir nuo alkoholizmo, o tokių žmonių karta kartai perduoda savo žemos savivertės elgesio modelį.

Pasaulio mokslininkų tarpe ryšį tarp išgeriamo alkoholio kiekio ir savižudybių lygio Šiaurės šalyse įrodė Stokholmo universiteto Socialinio alkoholio ir narkotikų vartojimo centro (SoRAD) mokslininkas Matsas Ramstedas, net 14 Europos šalių atlikęs palyginamąjį tyrimą.  Jo išvados buvo vienareikšmiškos – alkoholio vartojimo padidėjimas 1 litru (žmogui per metus) padidino savižudybių tikimybę Danijoje (nuo 2 iki 5 proc.) ir Suomijoje (5 proc.).

Naujausiais Higienos instituto duomenimis, 2017 metais Lietuvoje nusižudė 748 asmenys, kas 9 proc. mažiau nei 2016 metais (823 atvejai) ir daugiau nei ketvirtadaliu mažiau nei 2010 m. (1018 atvejai). Nužudymų, kurie dažnai įvykdomi išgėrus, skaičius per metus taip pat smuko daugiau nei 20 procentų (2017 metais – 78 atvejai; 2016 metais – 100.).

Ne visos problemos išspręstos, ne visos tendencijos – teigiamos

Alkoholinės kepenų ligos sukeltų mirčių skaičius šalyje taip pat jau mažėja – pernai metais nuo jos mirė 245 žmonės. Tuo tarpu kaip užpernai – 309, o dešimtmečio pradžioje 2010 metais – 445 asmenys.

Vis dėlto, jokių teigiamų pokyčių tarp 2017 metų ir 2016 metų mirusių nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu skaičiaus nėra. Tiek pernai, tiek užpernai nuo to mirė 193 Lietuvos piliečiai. Tiesa, nėra stebima ir to skaičiaus išaugimo dėl kai kurių „specialistų“ prognozuoto naminio ar falsifikuoto alkoholio vartojimo išaugimo. Tuo pat metu mirčių nuo atsitiktinio apsinuodijimo narkotikais pernai krito – nuo 98 atvejų 2016 metais iki 73 mirčių 2017 m.

Tarp mirusių nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu, Higienos instituto duomenimis, ženkliai daugiau vyrų (155 iš 193 atvejų). Tačiau dėl šios priežasties mirusių miesto gyventojų skaičius (124) ženkliai viršija kaimo gyventojų skaičių (69). Alkoholiniais surogatais nusinuodijama anaiptol ne vien kaimo glūdumoje.

2017 m. duomenys apie alkoholio sukeltas mirtis Lietuvoje ir mirusiųjų amžių; šaltinis: Higienos instituta, www.hi.lt

2017 m. duomenys apie alkoholio sukeltas mirtis Lietuvoje ir mirusiųjų amžių; šaltinis: Higienos instituta, www.hi.lt

Higienos instituto mokslininkai į liūdną statistiką įtraukė ir tiesiogiai nuo psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį mirusių skaičių – pagal institutą, Lietuvoje pernai nuo to mirė 20 žmonių. 80 proc. jų – vyrai; 60 proc. miesto ir 40 proc. kaimo gyventojai. Nuo lėtinio alkoholizmo mirusiais pripažinti 9 asmenys, nuo baltosios karštinės – 11.

Visą tyrimą „Mirties priežastys 2017 m.“ galite rasti Higienos instituto interneto svetainėje. www.hi.lt skyriuje „Leidiniai“ -> „Sveikatos statistikos leidiniai“ -> „Mirties priežastys“ arba atsisiųsti čia.

Žymos:, , , , , , , , , , ,