„Alano klubas” į svečius kviečia ir mokslininkus

Rugpjūtį „Alano klube“ startavo lektorinių seminarų serija, kurioje kalbame apie paplitusius mitus apie alkoholio vartojimą ir čia, Lietuvoje, atliktus tyrimus, ir mokslininkus, kurie tokius mitus išsklaido arba paneigia.

Pirmasis pas mus į svečius sutiko atvykti Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikato tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, mokslų daktaras Mindaugas Štelemėkas.

Prieš apsigindamas daktaro disertaciją, Mindaugas studijavo Lietuvoje ir Suomijoje, o Sveikatos ekonomikos mokslus baigė Jorko universitete Didžiojoje Britanijoje. Jo skaityto pranešimo tema – „Alkoholio sukeliama žala ir alkoholio kontrolės politika Lietuvoje”.

Paskaitos metu sužinojome, kad alkoholio sukeliama žala pasireiškia labai plačiu neigiamų poveikiu visuomenei. Pavyzdžiui, 2010 m. duomenimis alkoholio vartojimo sąlygojamai ekonominė žalai Lietuvoje (įvertintai 214,7 mln. eurų) mokslininkai priskiria ir prarastą produktyvumą (152,6 mln. eurų), ir vaikų (8-9 atvejais iš 10 jie ten patenka iš geriančių šeimų)vaikų namuose globą (19 mln. eurų), ir sveikatos priežiūros išlaidas (17,6 mln. eurų), ir darbingumo sumažėjimą (13,8 mln. eurų), ir alkoholiui veikiant nusikaltusių išlaikymą įkalinimo vietose (11,6 mln. eurų)

Dr. Štelemėkas postulavo, kad, remiantis gausiais moksliniais įrodymais, trys veiksmingiausios priemonės alkoholio vartojimo mažinimui yra kainų didinimas (per akcizus), prieinamumo mažinimas (ribojant pardavimo laiką, pardavimo vietų skaičių, griežtinant amžiaus cenzą) ir visiškas alkoholio reklamos uždraudimas. Prelegento teigimu, daugelio peršami būdai, kaip “visuomenės švietimas” – realybėje nepaveikūs.

Mokslininkas pademonstravo grafiką, rodantį ilgalaikę (nuo 1984 m. iki dabar) alkoholinių psichozių atvejų kaitą Lietuvoje, ir parodė, kaip jų skaičius krenta padidinus akcizą alkoholiui, priimant svaigalų prekybos ar reklamos ribojimus. Priešingai, liberalizuojant alkoholio kontrolę, didėjant alkoholio įperkamumui, alkoholinių psichozių tik didėja.

O pagal pateiktus duomenis, alkoholio įperkamumas per pastaruosius 20 metų Lietuvoje tik augo (išskyrus mažą pertrauką tarp 2008 – 2010 m.) – dabar vidutiniam piliečiui alkoholis (lyginant su jo tuometine alga ir svaigalų kainomis parduotuvėje) 5,9 karto prieinamesnis, nei 1995-aisiais.

Paskaitoje kalbėta ir apie įvairių lobistinių organizacijų pastangas “pagražinti” situaciją, pavaizduojant, kad alkoholio suvartojimas vienam žmogui Lietuvoje nėra jau toks aukštas – pavyzdžiui, kaip šiame straipsnyje

Dr. Štelemėkas parodė, kaip fiasko virsta bandymas įteigti, kad Lietuvoje itin daug alkoholio neva išgeria turistai – statistika akivaizdžiai rodo, kad lietuvaičiai užsienyje “pasižymi” net labiau, nei atvykėliai čia. Todėl greičiausia dabartinis rodiklis – per 15 litrų absoliutaus alkoholio vienam asmeniui realybėje net aukštesnis, o ne žemesnis.

Pasibaigus paskaitai, “Alano klube” susirinkę klausytojai domėjosi, ar prelegentui nebuvo pasiūlymų iš alkoholio pramonės pusės nutraukti savo tyrimų, ir “pailsėti”. Atsakydamas Mindaugas pažadėjo dirbti toliau, ir ateityje paraginti LSMU Sveikatos tyrimų instituto mokslininkus pasidalinti  darbais bei įžvalgomis ir su mūsų klubiečiais.